2011 m. gruodžio 11 d., sekmadienis

23 diena

Jodinėjusi esu vos tris kartus, o ir prisimenu tik vieną, paskutinį, šios vasaros, pasijodinėjimą. Taip, jis buvo neseniai, nebūčiau suspėjusi pamiršti net to norėdama, bet tikiu, kad ir po daug daug metų prisiminsiu žirgą (ar žirgę) vardu Karamelė, Julitą, mokinusią mane ir smėliu padengtą maniežą. Bet manau, kad aiškiausiai prisiminsiu tą jausmą. Jausmą, kuriame buvo sumišusi laisvė, laimė, pasitikėjimas ir vėjas. Tai buvo nuostabu, nuostabiau nei nuostabu, net jei nulipusi nuo žirgo nebejaučiau kojų ir rankų. unkiai eidama, svyruodama, plačiai šypsojausi ir žinojau, kad noriu tai patirti vėl ir vėl.

Būtent šio jausmo įkvėpta pasiuvau ketvirtąjį eglutės žaisliuką - žirgą Beuodegį, kuris, kaip ir pelėda, turės brolį (o gal sesę, vardu Karamelė?)


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą