Ar jau gali užuosti Kalėdas?

Taigi, prieš Jūsų akis antroji staigmena - pasikeitusi blog'o išvaizda.
Ji turėtų į kiekvieno mintis, širdis ir namus pakviesti bent truputėlį Kalėdų (tai puikiai veikia man) ir padėti laukti eglutės, girliandų ir, aišku, dovanų. Maniškes (na, nevisas, bet dalį jų tikrai taip) matysite čia, taip pat matysite eglutės žaisliukus (gal net visą eglutę), girliandas, kurias padarysiu savo rankutėmis ir kitokius papuošimus namams, mobiliajam telefonui ir net užrašų knygutei.
Taip pat be dovanų nepaliksiu ir Jūsų. Per šį advento kalendoriaus laikotarpį dovanomis kartą (ar net kelis) nudžiuginsiu ir Jus.

Daug šypsokitės laukdami Kalėdų (na, ir mano dovanų!), nes aš tikrai tai darysiu,
Aistė.

15 diena

Nežinau kaip Jums, bet man šis ruduo prabėgo labai greitai. Nuskubėjo atmintin, rodos, net neleidęs deramai atsidžiaugti. Gal ir kvaila, bet kiekvieno metų laiko nelaukiu, kas kart noriu, kad esamas pasiliktų ilgiau. Dar vieną dieną, savaitę ar net mėnesį. Niekada nesijaučiu iš jo pasiėmusi viską ką pasiimti turėjau.
Nelaukiau ir rudens, bet dabar atrodo, kad per mažai lapų nufotografavau, kad kvailai padariau, jog jų visų nesusirinkau ir „neužšaldžiau“ knygoj, kad per retai į jų krūvas šokdavau ir per mažai dėkojau rudenio saulei. Atrodo, kad per daug skundžiausi rugsėjo pradžioje ir nepakankamai už tai atsiprašiau rudens. Atrodo, kad tai dėl manęs jis taip skuba.
Nors kuo puikiausiai suprantu, kad šie parašyti (ar pagalvoti) „atrodo“ iškeliaus vos pasirodžius pirmajam sniegui ir elgutei atkeliavus į namus vis tiek dėl jų rūpinuosi.

Tiesa, tarp rudens ir žiemos mane kankina prieštaringi jausmai. Puse manęs nenori atsisveikinti su spalvotais lapais, rudais takeliais ir vėsiu vėjeliu, o kita pusė, kaip tik, nori visa tai palikti ir nerti į Kalėdų sūkurį. Būtent jos (na, ir baltutėlis sniegas) žavi mane žiemoje.

Bet šiandien aš, atsisveikindama su rudeniu, rodau paskutinį rudens darbelį ir prašau Jūsų išsirinkti mėgstamiausią iš šių penkiolikos dienų. Išsirinkę praneškite tai man komentaruose, el.paštu ar facebook'u, nes gal po visu tuo slepiasi nedidukė staigmena.

Tikiuosi, kad Jūsų rudens prisiminimai bus tokie šilti kaip ir mano,
Aistė.

p.s. Atsiprašau už susipainiojusias mintis, kurios taip puikiai čia atsiskleidė.
p.s. s. Jau 00:00 (mano kompiuterio laiku) pasirodys antroji staigmena. Ar Jūs nekantraujate taip pat kaip ir aš?

14 diena

Mielieji skaitytojai,
atsiprašau, kad taip ilgai neskelbiau naujų darbelių ir jų istorijų, taip pat atsiprašau, kad ir dabar nepasakosiu istorijos (bet rankdarbį parodysiu!). Tiesiog noriu Jums pranešti apie kelias, nedidukes, staigmenas, kurios Jūsų laukia jau gruodžio pirmąją.
Pirmąją atskleisiu šiandien - advento kalendoriaus laikotarpis bus ir blog'e. Kasdien, iki pat kalėdų, rodysiu Jums Kalėdinius rankdarbius, pasakosiu Jų paskirtį ir gal net parodysiu kur, mano namuose, jie rado savo vietą.
Antrosios staigmenos teks palaukti iki gruodžio pirmosios. o kad laukti būtų lengviau palieku Jus su apyranke:


Žiemos laukianti,
Aistė.

13 diena

Štai aš ir vėl dalinuosi su Jumis papuošalu, pagamintu iš nerinių, taip tik įrodydama savo aistra Jiems. Deja, šie auskarai „negimė“ taip paprastai kaip pakabukas. Teko pavargti ir pasijaudinti. Tiesa, jaudinuosi darydama kiekvieną rankdarbį. Bijau, kad man neišeis, kad sugadinsiu medžiagą (ar kitas priemones), kad nusivilsiu savimi ir nuvilsiu kitus. Darydama kiekvieną rankdarbį kartu ir atsipalaiduoju ir patiriu didžiulę įtampą (jau laukdama rezultato). Turbūt dėl šios priežasties labiau mėgstu rankdarbius, kuriuos galiu padaryti nuo jų neatsitraukdama, nelaukdama kol kas nors išdžius, sustings ar kaip nors kitaip pakeis savo būseną. Jei Jums kilo klausimas kodėl vis tiek darau rankdarbius reikalaujančius laiko (mat šis klausimas dažnai kyla mano galvoje) atsakysiu - viskas tik dėl rezultato. Ar šįkart rezultatas vertas vargo - spręskite Jūs ir praneškite tai man!

Lauksiu su didžiuliu jauduliu,
Aistė.

12 diena/special post for Rachid

Dear Rachid, when you'll want to take a break, just grab a book (a real one, not that electronic thing) and this little piece of sky with a plane, and go wherever you want!

11 diena

Visada darydama rankdarbį stengiuosi į jį įdėti kuo daugiau meilės, entuziazmo, geriausių linkėjimų, tikėdama, kad visa tai atsiskleis kai jo šeimininkui to prireiks.
Turbūt niekada nesužinosiu ar tai veikia, bet tikėti, kad, vis dėl to, veikia malonu. Malonu laukti kol žmogui, naudojančiam Tavo rankomis sukurtą smulkmeną, nutiks kažkas gero, ir slapčia viltis, kad ir Tu prie to prisidėjai. Smagu išgirsti „ačiū“ ir mintyse sau tyliai pasakyti, kad, turbūt, dėkojama per anksti.
Šis kaspinėlis, skirtas Agotai, nėra išimtis.


Didžiausi linkėjimai Tau, brangus skaitytojau,
Aistė.

10 diena

Visada žavėjausi elegantiškomis moterimis. Tomis, kurios vilki sukneles ir sijonus, aukštakulnius ir balerinas, paltukus iki kelių, na, žinoma, ir truputi trumpesnius.
Žavėjausi jų drabužiais, papuoštais neriniais, gilesnėm iškirptėm nugaroje, kurios visai neatrodo vulgariai, pieštuko formos sijonais, kuriuos taip paįvairina tobulai parinktos bliuskutės ir švarkai.
Žavėjausi tuo, kad jos sugeba visada būti pasitempusios, grakščios, savimi pasitikinčios ir.. tokios gražios.
Su tuo žavėjimusi atėjo ir suvokimas, kad noriu tokia būti, o su šiuo suvokimu į spintą atkeliavo gausybė suknelių, sijonų ir panašių dalykėlių. Juose jaučiuosi atradusi save.
Save jaučiuosi atradusi ne tik elegantiškuose drabužiuose (kurie, tikiuosi, mano spintoje dar yra ir jaunatviški), bet ir rašyme, rankdarbių gamyboje.
Tikiuosi, kad ir Jūs kažkur atrandate save. Papasakokite kur, man tikrai įdomu!.

Na, o žemiau, paprastas, bet, tikiuosi, ne prastas kaklo vėrinys iš nerinukų.

9 diena

Kurdama blog'ą nesitikėjau, kad žmonės taip greitai ims jį skaityti. Nesitikėjau komentarų (nei facebook'e, nei čia), nesitikėjau nuomonių. Tiesa pasakius, jei Andrius nebūtų pirmą kartą paskelbęs šios nuorodos už mane niekada nebūčiau pati to padariusi. Taip ir būčiau rašiusi sau.
O dabar.. Jį skaito visa mano šeima, teta, draugai. Nežinau ar skaito ir nepažįstamieji, bet jei skaito - man malonu. Man malonu stengtis, skubėti, kasdien galvoti ką padaryti ir kaip Jus nustebinti, ar bent nenuvilti. Pirmą kartą jaučiuosi kalta neturėdama jėgų parašyti naują įrašą, padaryti rankdarbį.. Ir žinot ką?. Tai puikus jausmas!.
Ir ačiū, kiekvienam skaitančiam, už jį ir už tai, kad esat šiame puslapyje šią sekundę.

Šiandien, Jūsų kompiuterių ekranuose ir mano namuose, 9 rankdarbis - diržas iš odos aštuonetukų.



p.s. šiandien parodysiu visų praleistų dienų rankdarbius.

Labai Jums dėkinga ir dėl Jūsų laiminga,
Aistė.

8 diena Gaudrei

Prieš keturis mėnesius pirmą kartą nuvažiavusi į „aguoniškus“ mamos bendradarbės namus likau sužavėta. Ne ne, ne namais (nors ir jie labai jaukūs) ir ne mamos bendradarbe (nors ir ji labai graži ir draugiška), bet jos mažyte dukryte, kuri buvo (ir vis dar yra!) nuostabaus grožio ir dar nuostabesnio mielumo.
Šiandien, lapkričio 12-ąją, jai sukako penki mėnesiai (jei skaičiuoju teisingai) ir ta proga Jos mamytė užsiprašė rankdarbio blog'e. Prašymą vykdau su didžiuliu malonumu.
Prisipažinsiu, iš visų 8 rankdarbių aš dievinu tik pusę jų - maišelius, Andriaus varlytę, vaiduokliukus ir šį braškišką lankelį. Kodėl? Maišeliai man atrodo labai mieli, Andriaus varlytę dievinu dėl džiaugsmo, kurį ji suteikė Jam, vaiduokliukus dėl jų žaismingumo, o šiandienos rankdarbis užsitarnavo atminty didelę vietą dėl mergytės, kuriam Jis skirtas.
Tikiuosi Gaudrė (argi nenuostabus vardas?) sutiks jį nešioti ir būti braškyte.

Didžiausi linkėjimai jai, jos mamytei ir tėtukui, jei skaitot!

7 diena

Žaidimas kuriame nedidelis geltonas rutuliukas gaudo vaiduoklius - mano ir Andriaus mėgstamiausias. Na, tiesa sakant, žodis „mėgstamiausias“ neapibūdina mūsų pamišimo dėl jo. Bet nepasakosiu kaip mes žaisdami šį žaidimą vos nepavėlavome į traukinį, kaip Andrius buvo pramintas Pacman'u ar kaip šalia susėdę su dviem nešiojamais kompiuteriais varžėmės, kuris surinks daugiau taškų. Šiandien mūsų dėmesyje - vaiduokliukų formos ritės skirtos besimėtantiems siūlams ir juostelėms (ar, mano atveju, gumytėms) suvynioti.
Idėja joms gimė labai paprastai, tereikėjo atsidaryti dėžę kurioje slepiasi siuvimui skirtos priemonės. Pradėjusi ieškoti gumytės (kurią matysite kitame, tikrosios šiandienos, rankdarbyje) ištraukiau gumulą, kuriame vis dėl to buvo gumytė, bet kartu su ja - juostelės. Supratau, kad laikas susitvarkyti. Tik kaip? Namuose smeigtukų nėra (aš sugebu juos pamesti greičiau nei nusipirkti), o suvyniojus juosteles jos laikosi vos kelias sekundes. Taip ir gimė idėja ritėms. Iš pradžių norėjau daryti jas paprastų siūlų ričių formos, bet.. čia pasireiškė Andriaus fantazija, kurią sudėjus su maniške gavome šiuos vaiduokliukus.

p.s. Vaiduokliai puikiai saugo mano juosteles!.
p.s. s. Šis rankdarbis - už vakar diena. Šiandien pamatysi 8 dienos rankdarbį skirta vienai nuostabiai mergaitei!.

5 ir 6 dienos

Aš labai mėgstu svajoti.
Apie šiltą pajūrio smėlį (ypač atšalus orams), apie kambarį, kurį galėčiau puošti ir dekoruoti kaip tik panorėjusi, apie lietingas Londono gatves, apie laimingus mylimų žmonių veidus, apie naujus batus, suknelę, paltą...
Ech, aš tikrai labai mėgstu svajoti, bet dar labiau mėgstu, tiksliau dievinu, jausmą kai svajonės pildosi ir... išsipildo!. Tam ir sukūriau šiandienos rankdarbius. Maišeliai taupymui, kurių paskirtis tokia pat kaip ir kiaulių taupyklių (kurių aš labai nemėgstu, mat norint pasiimti sutaupytus pinigėlius vargšelę reikia sudaužyti), tik atrodo jie kiek kukliau, o ir vietos užima nedaug, ir puikiai slepiasi net mažiausiame stalčiuje.

Šiandien juos matote du - spalvotąjį (skirta kelionėms) ir raudoną (kuris man labai primena Kalėdų senelio maišą skirtą Kalėdų dovanoms), mat vakar, dėl prastos savijautos, darbelio taip ir neįkėliau.

4 diena

Ankstyvą pavasarį, laukdama vėluojančio troleibuso, užsukau į stotelėje esančią kanceliarinių prekių parduotuvę. Joje susižavėjau nedideliu bloknotu baltais lapais ir auksiniais blizgučiais dengtu viršelių. Nusipirkau jį, net ir nežinodama, kam.
Pastarosiomis dienos šio bloknoto pirmasis puslapis puošiasi rankdarbių sąrašu. Nesu suplanavusi visų metų, tiesa sakant, nesu suplanavusi net šios savaitės, nes sunku sugalvoti ką ir kam noriu pagaminti, bet, kol kas, visada turiu rankdarbio planą sekančiai dienai.
Visa tai Jums pasakoju, nes šiandienos rankdarbis turėjo būti visai kitoks, bet sesės prašymu nuo plano nukrypau ir dabar Jūs matote auskarus skirtus Jos bendradarbei.

(ir štai taip supakuoti jie iškeliavo pas naują šeimininkę)

3 diena

Visada sakiau, ir tikiu, kad sakysiu, jog Andrius - labai didelė, net didžiausia, mano gyvenimo dalis. Būtent dėl šios priežasties (na, dar ir dėl to, kad jis - puošeiva) šiandien siuvau jam. Prisipažinsiu, šiam "šedevrui" medžiaga nusipirkau beveik prieš metus. Tada dar draugo buvau paprašyta žalios varlytės, bet šį prašymą pamiršau, visai kaip ir pirkinį.
Prieš kelias savaites, tvarkydama savo kambarį, aptikau žalios medžiagos lopinėlį ir viską prisiminusi pasijaučiau kalta ir ištaisiau savo padėtį pasiūdama šį aksesuarą.
Tikiuosi, ši varlytė Jums patiks bent puse tiek kiek patiko Andriui (atskleisiu paslaptį - Jis šokinėjo).


Varliško Jums vakaro,
Aistė.

2 diena

Pamenate, pirmajame įraše rašiau apie močiutę? Tą, kuri mėgdavo kalbėti apie rudenį, kuri dar ir dabar mėgsta pamokslauti, ir tą, kuri šiandien serga sloga (ak, teisybė, šito Jūs turbūt nežinote). Būtent jai šis įrašas yra skirtas. Žinau, kad ji jo neperskaitys, bet, vis dėl to, noriu pasakyti tai Jums.
Nepamenu savo močiutės dirbančios, taip, matydavau (ir vis dar matau) ją besikuičiančią sode ar tvarkančia namus, bet niekaip neįstengiu jos prisiminti išeinančios į darbą ir po 8 valandų grįžtančios. Ji visada buvo "močiutiška": gamindavo man mėgstamiausius patiekalus, už rankos vesdavo į mokyklą ir rūpindavosi jei būdavau liūdna.
Nors ir neprisimenu jos išeinančios į darbą - raktas, naudotas pakabukui, rakindavo jos darbo spyną. Saugiai kabojęs ant namų raktų žiedelio praeitą savaitgalį jis papuolė į mano ranką, o šiandien virto pakabuku, kurį matote Jūs.

Tai ką panaudojau pakabukui (mažąjį karoliuką pakeitė morkinis drugelis, o stikliukų apvilktų ruda spalva buvo du)

Atrakinkite savo prisiminimus,
Aistė.