Pirmoji - atidaryti langelį, kuris buvo ant Mikės nosies! Supratau, kad iš kart, pasiėmusi šokoladuką, galėsiu vėl jį uždaryti, bet tam prisiversti vis tiek buvo sunku. Na, šiaip ne taip, atidariau tą langelį, bet vos tai padariusi susidūriau su antrąja bėda - ant šokoladuko buvo išspausta Tigriuko galva. „Ir aš jį turėsiu suvalgyti?“ - pagalvojau. Atsakymas buvo akivaizdus..
Nufotografavau Kalendorių, ir šokoladuką Jame, nes tikėjausi pajusti palengvėjimą (šis žodis, kalbant apie šokoladuką advento kalendoriuje skamba keistokai), bet tai neįvyko. Galiausiai (praėjus ~10 valandų) suvalgiau Tigriuką ir dabar jaučiuosi dėl to kalta.
Visa tai Jums pasakoju ne dėl to, kad noriu jog pažintumėte mano vaikiškąją pusę (kurios manyje daug, net per daug), bet ir dėl to, kad prisimintume save vaikystėje, paauglystėje ir pasižiūrėtumėte kiek vaikiškumo Jūsų širdelėse liko dabar. Kiek su juo liko džiaugsmo (ir rūpesčio) dėl mažmožių ir kiek liko Kalėdų jaudulio.
Mąstančius (ar nemąstančius) palieku Jus su Kalėdiniais atvirukais (kurie yra pirmasis advento rankdarbis).
Suvaikėjusi Aistė.
Sveika, Aiste. Nuostabūs atvirukai, gal galėtum padaryti, taip sakant, tutorialą kaip juos darai? Labai norėčiau pasimokyti ir pasidaryti jų!
AtsakytiPanaikintiLabas,
AtsakytiPanaikintimielai padaryčiau, bet ši technika gan sudėtinga, tai reikėtų kelių pamokų. Na pamėginsiu!.