2 diena

Pamenate, pirmajame įraše rašiau apie močiutę? Tą, kuri mėgdavo kalbėti apie rudenį, kuri dar ir dabar mėgsta pamokslauti, ir tą, kuri šiandien serga sloga (ak, teisybė, šito Jūs turbūt nežinote). Būtent jai šis įrašas yra skirtas. Žinau, kad ji jo neperskaitys, bet, vis dėl to, noriu pasakyti tai Jums.
Nepamenu savo močiutės dirbančios, taip, matydavau (ir vis dar matau) ją besikuičiančią sode ar tvarkančia namus, bet niekaip neįstengiu jos prisiminti išeinančios į darbą ir po 8 valandų grįžtančios. Ji visada buvo "močiutiška": gamindavo man mėgstamiausius patiekalus, už rankos vesdavo į mokyklą ir rūpindavosi jei būdavau liūdna.
Nors ir neprisimenu jos išeinančios į darbą - raktas, naudotas pakabukui, rakindavo jos darbo spyną. Saugiai kabojęs ant namų raktų žiedelio praeitą savaitgalį jis papuolė į mano ranką, o šiandien virto pakabuku, kurį matote Jūs.

Tai ką panaudojau pakabukui (mažąjį karoliuką pakeitė morkinis drugelis, o stikliukų apvilktų ruda spalva buvo du)

Atrakinkite savo prisiminimus,
Aistė.