15 diena

Nežinau kaip Jums, bet man šis ruduo prabėgo labai greitai. Nuskubėjo atmintin, rodos, net neleidęs deramai atsidžiaugti. Gal ir kvaila, bet kiekvieno metų laiko nelaukiu, kas kart noriu, kad esamas pasiliktų ilgiau. Dar vieną dieną, savaitę ar net mėnesį. Niekada nesijaučiu iš jo pasiėmusi viską ką pasiimti turėjau.
Nelaukiau ir rudens, bet dabar atrodo, kad per mažai lapų nufotografavau, kad kvailai padariau, jog jų visų nesusirinkau ir „neužšaldžiau“ knygoj, kad per retai į jų krūvas šokdavau ir per mažai dėkojau rudenio saulei. Atrodo, kad per daug skundžiausi rugsėjo pradžioje ir nepakankamai už tai atsiprašiau rudens. Atrodo, kad tai dėl manęs jis taip skuba.
Nors kuo puikiausiai suprantu, kad šie parašyti (ar pagalvoti) „atrodo“ iškeliaus vos pasirodžius pirmajam sniegui ir elgutei atkeliavus į namus vis tiek dėl jų rūpinuosi.

Tiesa, tarp rudens ir žiemos mane kankina prieštaringi jausmai. Puse manęs nenori atsisveikinti su spalvotais lapais, rudais takeliais ir vėsiu vėjeliu, o kita pusė, kaip tik, nori visa tai palikti ir nerti į Kalėdų sūkurį. Būtent jos (na, ir baltutėlis sniegas) žavi mane žiemoje.

Bet šiandien aš, atsisveikindama su rudeniu, rodau paskutinį rudens darbelį ir prašau Jūsų išsirinkti mėgstamiausią iš šių penkiolikos dienų. Išsirinkę praneškite tai man komentaruose, el.paštu ar facebook'u, nes gal po visu tuo slepiasi nedidukė staigmena.

Tikiuosi, kad Jūsų rudens prisiminimai bus tokie šilti kaip ir mano,
Aistė.

p.s. Atsiprašau už susipainiojusias mintis, kurios taip puikiai čia atsiskleidė.
p.s. s. Jau 00:00 (mano kompiuterio laiku) pasirodys antroji staigmena. Ar Jūs nekantraujate taip pat kaip ir aš?