2012 m. gruodžio 4 d., antradienis

Rankinės istorija // 4 diena

Šiemet, visiškai sunešiojusi paskutinę juodą rankinę (kurios pataisymu aš vis dar tikiu), ėmiau ieškoti naujos, tačiau tai pasirodė sunkiau nei aš galėjau pamanyti. Juodoms rankinėms visada kėliau gan aukštus reikalavimus, nes retai tokias perku, bet labai dažnai nešioju. Taigi ji turėjo būti kuo paprastesnė - pageidautina be jokių detalių (išskyrus pagamintus adatos pagalba, juos vertinu ir mėgstu) - gan talpi (nors širdyje troškau turėti ir delninukę, nes būtent tokią „pribaigiau“) tačiau neatrodyti neproporcingai ir būti visiškai juoda, o tai ir tapo didžiausia problema. Ar gi ne keista? Parduotuvių vitrinos ir salės mirgėjo nuo juodai rudų, baltų ar net mėlynų rankinių,  o tą man skirtąją rasti atrodė neįmanoma. Pardavėjos, paklaustos apie juodas rankines tik purtydavo galvas arba bergždžiai pasivaikščiodavo po parduotuve su manimi.

Dar vasaros pradžioje pradėjusi paieškas jas baigiau tik rudens viduryje. Tačiau radau tobuliausią variantą. Didelę, talpią rankinę, kurios viduje gyveno mažesnė, į delninukę panaši. Nors ir su aukso detalėmis ji puikiai pritapo mano spintoje! O įkurtuvių proga, nors ir truputi pavėluotai, pagaminau mažylei puošmeną.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą