Kiekvieną kart, atėjus rudeniui, mane aplanko megztinių, šalikų bei pirštinių manija Tada aš imu šniukštinėti internete, žurnaluose, net filmuose. Surinkusi šusnį (ir ta šusnis nebūna maža, jokiu būdu!) man patikusių mezginių keliauju pas mamą ir pradedu jų visų prašyti. Tuo pačiu metu. Visų.
Paprastai mama mane įkalbėdavo išsirinkti vieną, patį
reikalingiausią, mezginį, bet šiemet viskas buvo kitaip. Man nukeliavus prašyti
ji pasakė, kad neturi tiek laiko ir numegzti spės nebent kitiems metam ir pasiūlė išmokyti megzti mane. Supratusi, kad kitos išeities aš neturiu -
sutikau.
Jau kita rytą keliavome rinkti siūlų ir virbalų mano pirmajam mezginiui ir pradėjome apmokymus. Man sekėsi pakankamai gerai ir jau
po kelių savaičių rankose laikiau savo rankomis numegzta megztini! Deja, jo
rankovės man neįtiko (Aistėms pasitaiko) tad jis laukia savo pataisymo, o
šiandien aš dalinuosi savo antruoju mezginiu, kuris skirtas Andriui.
P.S. Su gimtadieniu, nuostabioji mokytoja ir nuostabiausioji
mamyte!
P.S.S.
Megztų dalykėlių manija išmokus megzti tik pastiprėjo, tad galite tikėtis daug
mezginių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą