Apyrankės // 2 diena

Dabar, kai sesius išsikraustė, vis dažniau jos pasiilgstu. Gal dėl to, kad nesipykstame dėl netvarkos, triukšmo, šviesos, draugų kiekio vienai ar kitai neįtinkančiu metu, o gal dėl to, kad buvau pripratusi prie jos buvimo šalia. Kasdien.

Ilgesys ir pykčių nebuvimas padėjo mums sukurti geresnius santykius (o gal visada juos turėjome tik retai pastebėdavome? Turbūt taip ir buvo). Jų pastūmėtos darome viena kitai įvairias paslaugas ir aš paprašyta apyrankės neatsisakiau.

Taip ir gimė šios dvi „sesutės“. Kodėl dvi? Viena, su didesniu veržlių kiekiu, skirta mano sesei Aušrinei, o antroji – man!

Sesei priklausanti apyrankė jau iškeliavo į jos naujuosius namus ir įprastai puošiasi ant jos rankos, tad nuotraukos – didžiulė išimtis.